"Vos neišėjau iš darbo"

Situacija

Klientė paklausė, ar galiu padėti jai išspręsti situaciją darbe.
Po pokalbio tapo aišku – priežastis buvo konfliktas su kolege. Kolegė agresyviai reagavo į bet kokį klausimą, prašymą ar užduotį. Išanalizavome kelias situacijas ir paaiškėjo: ji pati atsakydavo kolegei tuo pačiu. Į agresiją – agresija, į pyktį – pyktis. Užburtas ratas užsidarė.

​

Kas vyko:

• nekentė biuro, nenorėjo eiti į darbą, nuolatinis stresas, buvo pasiruošusi parašyti prašymą išeiti;

• kolegė kandžiai atsakydavo net į „Labas rytas!“;

• įtampa augo → pyktis → ašaros.

​

Sprendimas

Aš pasiūliau jai pabandyti elgtis kitaip, paaiškinusi, kad dažnai už mūsų susierzinimo slypi kažkas daugiau – tai, kas su mumis tiesiogiai nesusiję. Ir jei į konfliktą pažvelgti kitu kampu, galima pakeisti ne tik situaciją, bet ir santykius. Kitą kartą, kai kolegė vėl sureaguos kandžiai, tereikia nuoširdžiai paklausti:
„Ar tau kas nors nutiko? Gal galiu kuo nors padėti?“

​

Reakcija

• Išgirdusi eilinį kandų komentarą „Neturi ką veikti?“, paklausė: „Ar tau kas nors nutiko?“

• Kolegei užstrigo žodžiai – ji tik atsiduso.

• Po to – penkiolika minučių ašarų: „Vyras turi meilužę, nemiegu naktimis, nežinau, ką daryti.“

• Pokalbis. Apkabinimai. Bendras planas: „Prieš ką dabar draugausime?“

​

Rezultatas (po savaitės)

• Jos kartu verda kavą ir planuoja, kaip atsikratyti meilužės.

• Darbui tai netrukdo.

• Į biurą ji eina su malonumu.

​

Kodėl tai veikia

• Žmonės, patiriantys stresą, užsidaro savyje ir nemoka prašyti pagalbos.

• 90 % agresijos – ne apie jus. Tai vidinio skausmo šauksmas.

• Tai SOS signalas: „Nematau išeities“, „Esu bejėgis“, „Gėda paprašyti“.

• Klausimas „Kaip galiu padėti?“ sugriauna nesusikalbėjimo sieną ir paverčia konfrontaciją bendradarbiavimu.

​

Patarimas ateičiai

Kitą kartą, kai...

• vaikas daužys duris – paklausk: „Pyksti? Papasakok.“

• vyras trenks durimis – paklausk: „Gal apkabinti?“

• padavėjas bus šiurkštus – paklausk: „Sunki diena?“

​

​

Panaši situacija?