„Aš nekenčiu savo gyvenimo...“
Stiprus verslininkas, turintis viską, bet viduje – tuštuma ir pyktis.
Vyras, 44 metų
Situacija
Sėkmingas verslas, namai, statusas, paauglys sūnus.
Po skyrybų gyvenimas ėmė tekėti tarsi savaime: nemiga, tuštuma, pyktis.
Darbo aplinkoje jis vaidina stiprų vyrą, tačiau viduje – jausmas, kad viskas beprasmiška.
Diagnostika
Pokalbio metu paaiškėjo:
-
Jis nenorėjo plėsti verslo.
-
Nenorėjo grįžti pas buvusią žmoną ar pradėti „naujo gyvenimo“.
-
Tėvystė atrodė „pavyzdinė“, tačiau artimo ryšio su sūnumi nebuvo.
-
Pagrindinis noras – nustoti vaidinti „supermeną“ ir būti priimtam tokiu, koks jis yra iš tiesų.
Veiksmų planas
-
Perduoti dalį valdymo partneriui.
-
Pasitraukti iš toksiško projekto.
-
Skirti dėmesio kūnui: miegui, mitybai, fiziniam aktyvumui.
-
Suteikti sau teisę į asmeninius santykius pagal savo pasirinkimą.
-
Sukurti naujus bendravimo su sūnumi principus.
Rezultatas (po mėnesio)
-
„Kol kas dar netapau laimingu, bet bent jau nebegyvenu pragare.“
-
Pradėjo bendrauti su moterimi, kuri jam iš tiesų patinka.
-
Atsirado ryšys su sūnumi – net „vyriški pokalbiai apie merginas“.
-
Pirmą kartą po ilgo laiko juokiasi be alkoholio.
Kas toliau
Naujų įpročių stiprinimas, darbas su asmeniniais tikslais ir gyvenimo strategijos kūrimas be „supermeno“ vaidmens.
Panaši situacija?